Margi ne tik velykiniai kiaušiniai, bet ir mūsų papročiai: senolių linksmybės džiaugsmą kelia ir šiandien

Tradicinės lietuviškos Velykos šalies gyventojams sukelia įvairių malonių jausmų ir prisiminimų. Vieniems į galvą pirma ateina įvairiausiomis spalvomis ir būdais išmarginti vištų kiaušiniai bei maistu nukrautas stalas, kitiems – jaukūs išsiilgtų draugų ir giminių susibūrimai. Tačiau daugeliui kone svarbiausia – dar vaikystėje išmėginti žaidimai ir iš kartos į kartą perduodamos bei puoselėjamos tradicijos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai kviečia prisiminti smagiausias Velykų veiklas, kurios šventiškai sujungs tiek mažiausius, tiek ir suaugusius.

Tiesiog būtina kiekvienų Velykų tradicija, kuri šios šventės išvakarėse kartu suburia ir mažiausius, ir vyresnius – kiaušinių marginimas. Manoma, kad šiai tradicijai pasaulyje – tūkstančiai metų, o Lietuvoje rasta dar XIII a. margintų kiaušinių likučių. Pats kiaušinis simbolizuoja gyvybę, saulę ir atgimimą – ilgėja dienos, sugrįžta šiluma ir atbunda gamta, o jo marginimas įvairiausiais būdais ir spalvomis šį pojūtį tik sustiprina.

Dabar naudojami raštai ir marginimo technikos mena mūsų protėvių laikus – tada kiaušiniai taip pat buvo puošiami vašku, įvairiomis žolelėmis ir svogūnų lukštais. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pastebi, kad šiais laikais itin didelis dėmesys skiriamas ir tam, kokie kiaušiniai ir kuo yra marginami. Nors dažniausiai naudojami laimingų vištų kiaušiniai, kurie įprastai būna rudo lukšto, tačiau ant stalo atsiduria ir mažų putpelių bei net 2 kg sveriančių Afrikos stručių kiaušinių.

„Jų dažymui naudojami nebe cheminiai, o tik maistiniu pagrindu pagaminti dažai. Vaikus sudomina ir kiaušinių lipdukai. Pastebime, kad pirkėjai taip pat nelieka abejingi įvairiems Velykų atributams, tokiems kaip jau iškepti pyragai, šokoladiniai zuikučiai, ant šakų kabinami dekoratyviniai kiaušiniai. Nors, atrodo, kad tai tėra smulkmenos, tačiau šios nebrangiai kainuojančios Velykų prekės gali paįvairinti ir sukurti išskirtinę šventės atmosferą“, – neabejoja „Maximos“ atstovė.

Kodėl reikia mušti kiaušinius?

Kita neatsiejama kiekvienų Velykų tradicija – išmargintų kiaušinių mušimas vienas į kitą. Skilęs margutis atitekdavo stipresniojo savininkui, kuris, manyta, mažiau sirgs ir ilgiau gyvens. Manoma, kad ši tradicija, greičiausiai, susijusi su mitu apie deivę Paukštę. Pasakojama, kad sudužus jos padėtam kiaušiniui pasaulyje atsirado gyvybė, tad dabar tikrindami kiaušinių tvirtumą linkime sau ir aplinkiniams gyvybingumo, sveikatos ir stiprybės.

Velykinių pusryčių metu būdavo dalijamasi vienu margučiu taip pabrėžiant bendrystę. Seniau Mažojoje Lietuvoje buvo gaji tradicija margučius dovanoti savo bičiuliams linkint sveikatos ir džiaugsmo. Dovanotas kiaušinis buvo saugomas visus metus – tikėta, kad jis globojo nuo nelaimių ir teikė sveikatos. Galima sakyti, kad ši tradicija, nors ir pasikeitusi, vis dar pritaikoma šiandien – kiaušiniais keičiamasi einant į svečius, vieni kitų margučiai po švenčių skanaujami ir biuruose.

Vaikams šiuos kiaušinius dovanodavo Velykų bobutė. Kartu su kiškiais juos atveždavo cukriniu karučiu iš pamiškės, kur gyvena, ir išslapstydavo sode, tvarte ar palikdavo vaikų pintinėse. Kai kuriose šalies vietovėse šį darbą atlikdavo Velykų zuikis, kitur – senelis, gandras ar lapė. Nors gerokai rečiau propaguojama, tačiau išliko tradicija Velykų rytą vaikus nudžiuginti dovanomis. Nesvarbu, ar tai būtų tikras, ar šokoladinis kiaušinis, bet toks dėmesys neabejotinai apdovanoja mažųjų šypsena.

Kaip iš tiesų reikia ridenti margučius?

Viena įdomiausių, bet kiek primiršta su margučiais susijusi tradicija – jų ridenimas. Ši veikla glaudžiai siejasi su vienomis svarbiausių Velykų idėjų – gamtos atgimimu ir šeimos bendryste. Į žemę riedantis margutis simbolizuoja Saulės judėjimą, gamtos prabudimą ir tuo pačiu derlingumą. Taip pat – santarvę šeimoje, kuri stiprėja užsiimant bendromis ir džiaugsmo pilnomis veiklomis.

Toliausiai nuridenus margutį buvo ne tik laimima, bet ir įtikima, kad metai bus sėkmingi. Kai kur būdavo lažinamasi, kad laimėtojas pasiims visus veikloje dalyvaujančius margučius. Todėl paeiliui visi namiškiai ir svečiai kiaušinius į tą pačią „zoną“ ridendavo ne tik duobėje ant žemės, šiaudų ar samanų kilimo, bet ir mediniuose loveliuose bei moliniuose vamzdžiuose su nuolaidžia įkalne.

Be to, norint laimėti vien tik toliausiai nuridenti nepakakdavo – pataikius į kitą, toliau esantį margutį, jį būdavo galima pasiimti. Neretai margučiai prieš ridenimą būdavo užkalbami sakant palinkėjimus ar juokingus burtus. Tai išties svarbu, nes skilus lukštui margutis iškrisdavo iš žaidimo.

„Tam, kad ši tradicija vis labiau atgimtų ir per Velykas atneštų gerų emocijų, „Maximos“ parduotuvėse šiai pavasario šventei šiemet pasirūpinome kiaušiniams ridenti skirtais loveliais. Neabejoju, kad reikalingiausių atributų mūsų parduotuvių lentynose Velykoms ras kiekvienas, nesvarbu, kokie margi skoniai ar veiklos per jas būtų planuojamos“, – sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia arti pustrečio šimto „Maxima“ parduotuvių, kuriose dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Daugiau informacijos:

El. paštas komunikacija@maxima.lt