Ekspertė siūlo penkis patarimus, kaip tausoti maistą ir sutaupyti pinigų

Kasmet pasaulyje susidaro milžiniškas kiekis, apie 1,6 milijardo tonų, maisto atliekų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas per metus išmeta vidutiniškai apie 60 kilogramų maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Maisto švaistymo problema yra kiekvieno iš mūsų rūpestis, tad visi kartu turime dalytis patarimais ir patirtimi, kad atrastume geriausius sprendimus.

„Kiekvienas įsigytas, o vėliau išmestas produktas reiškia, kad pirkėjai tiesiogine prasme išmeta savo pinigus. Be to, maistui pagaminti ir pristatyti į parduotuvę reikia daugybės žmonių rankų ir dar daugiau išteklių. Taigi sąmoningas ir atsakingas vartojimas yra draugiškas aplinkai ir kartu rodo pagarbą visiems, kas maistą augina, gamina, parduoda“, – sako „Maxima“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė.

Pasak B. Baratinskaitės, patobulinti maisto vartojimo įpročius yra paprasta, o maži žingsneliai galiausiai virsta dideliais pokyčiais. Maisto ekspertė pateikia penkis patarimus, kurie padės sumažinti maisto švaistymą namuose.

Įvertinkite, kiek maisto nesuvalgote

„Maximos“ maisto ekspertė B. Baratinskaitė siūlo pradėti nuo to, kas visai lengva: „Tiesiog stebėkite, kiek namuose lieka produktų, kurie nebetinkami vartoti. Kad būtų vaizdžiau, galite juos sudėti į atskirą dėžutę. Realūs kiekiai, kuriuos pamatysite, įkvėps pokyčiams“.

Atkreipkite dėmesį į ženklinimą

B. Baratinskaitė pastebi, kad dalis žmonių klaidingai supranta produktų ženklinimą, todėl išmeta produktus, kurie dar galėtų būti vartojami. „Nuoroda „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... pabaigos“ ženklinamas ne taip greitai gendantis maistas – kruopos, miltai, makaronai, konservuoti ir  džiovinti maisto produktai. Jei matote, kad ant pakuotės šalia užrašo „Geriausias iki ...“ nurodytas terminas jau pasibaigęs, žinokite, kad maisto produktai vis dar yra saugūs vartoti, tačiau kokybė gali būti šiek tiek pakitusi“, – aiškina ekspertė.

O ant greitai gendančių maisto produktų pirkėjai visada ras nuorodą „Tinka vartoti iki ...“. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai, pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir panašūs produktai. „Jei matote šalia užrašo „Tinka vartoti iki ...“ pasibaigusį terminą, žinokite, kad šie maisto produktai gali būti nesaugūs ir jų vartoti neturėtumėte“, – pabrėžia B. Baratinskaitė.

Sudarykite pirkinių sąrašą

Pirkinių sąrašas yra laiko patikrintas būdas sutaupyti ne tik laiko ir pinigų, bet ir tausoti maistą. „Skirkite kelias minutes ir peržvelkite tai, ką turite namų šaldytuve ir spintelėse, o tada sudarykite trūkstamų produktų sąrašą. Patikrinę šaldytuvą, žinosite, kuriuos produktus turite suvartoti pirmiausia ir tai galbūt net padiktuos patiekalų receptus. Be to, sudarydami pirkinių sąrašą turėsite aiškų kelių dienų ar net visos savaitės mitybos planą. Toks planas yra labai svarbus siekiant valgyti subalansuotai ir sveikai“, – pastebi  B. Baratinskaitė.

Taip pat ji pataria atkreipti dėmesį į specialius skyrelius „Maximos“ parduotuvėse, kuriuose galima įsigyti paskutinę dieną galiojančių produktų. „Pirkinių sąrašas praverčia ir planuojant šios dienos vakarienę, ir kitos dienos pietus. Tad jeigu šiandien dar tinkamas valgyti produktas yra jūsų vakarienės pirkinių sąraše – drąsiai jį pirkite. Sutaupysite pinigų, nes produkto kaina bus pastebimai mažesnė, o mums padėsite nešvaistyti maisto. Juk paskutinės dienos terminas neturi jokios įtakos prekės kokybei“, – tvirtina B. Baratinskaitė.

Tinkamai laikykite produktus

Daugelis nustemba sužinoję, kad bananai yra produktas, kuris dažniausiai virsta maisto atliekomis. Bananai yra vienas iš populiariausių maisto produktų „Maximos“ prekybos tinkle, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip tinkamai juos laikyti. „Geriausia bananus laikyti 12–14 laipsnių temperatūroje, atokiai nuo tiesioginių saulės spindulių. Jeigu dedate į šaldytuvą, supakuokite bananus į popierinį maišelį, kuris apsaugos nuo per didelės drėgmės“, – pataria B. Baratinskaitė.

Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad nokdami bananai išskiria etileno dujas, todėl jeigu kartu su bananais bus laikomi kiti vaisiai ar daržovės, etileno dujos paspartins jų nokimą – obuoliai, avokadai ar pomidorai gali sugesti greičiau, negu tikėjotės.

„Bulvių, pomidorų, agurkų, česnakų ir svogūnų apskritai nederėtų laikyti šaltai. Geriausiai savo vertingas maistines savybes šios gėrybės išlaikys kambario temperatūroje“, – sako specialistė.

Pasikliaukite šalčiu

Kita vertus, šaldymas yra vienas iš patogiausių konservavimo būdų, o šaldyti produktai ilgai išlieka tokie pat maistingi, kaip ir švieži. „Šaldyti galite ne tik mėsą, uogas, daržoves, bet ir duoną. Pavyzdžiui, jeigu tenka išvykti, o namuose lieka duonos gaminių – sudėkite juos į šaldiklį. Šaldyti daržovių likučiai puikiai tiks sriubai ar troškiniui. O jeigu užšaldysite nuo priešpiečių likusį bananą ir sauja uogų – kitą dieną galėsite pasigaminti gardų vaisių kokteilį“, – teigia B. Baratinskaitė.

Lietuviškas prekybos tinklas nuolat ieško sprendimų, kaip išvengti maisto švaistymo, nes „Maxima“ užsibrėžė sumažinti maisto atliekų kiekį 30 procentų per ateinančius penkerius metus.

Apie bendrovę „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.